ūpuoti

ūpúoti, -úoja, -ãvo DŽ, NdŽ, upúoti KŽ 1. intr. protarpiais rėkti, ūkauti (ppr. apie paukščius): Uputis ūpúoja K.Būg(Jrb). Laukiniai karveliai anys ūpúoja Gdr. Išgirdau girdėjau uputį upuojant, uputis upavo, tėvelis dūsavo N339, RD94. Tujai išgirsi – genelis ūpuõs, tujai mislysi – broliukas švilpuos (d.) Prng. 2. intr. Prng vaitoti, dejuoti, aimanuoti: Nutekėjo negerai, tai motina ūpúoja ūpúoja diena naktelė Trgn. Ūpúoja žmonės šitų vežimų Trgn. Linguoja galvelė gražiai sušukuota, ūpuoja širdelė berneliui parduota LTR(Rš). Bekukuodama, beūpúodama [gegutė] pradėjo žodelius sakyt Dgč. 3. tr. šaukti, kviesti: Tę šūkavo, tę ūpavo dukrelę namo (d.) Ck. Sūpavo ūpavo tėvas dukrą namo, atjojo čigonėlis, ar tu eisi už jo? (d.) Gdr.